Šiandien lipome laipteliu ar keliais aukščiau. Papurtėm kišenes ir palepinom skrandį. Šį kartą skaudėjo ne skrandžiams, bet kišenėms.
Virtuvės vyr. Šefas Mindaugas Rekašius turi viziją. Tai - natūralumas. Bent jau taip atrodo, paragavus jo patiekalų.Keisčiausia matyti savo lėkštėje šviežią žuvį ir šviežias daržoves. Kaip mums buvo paaiškinta, visa produkcija keliauja tiesiai iš Prancūzijos. Mat tik taip įmanoma užtikrinti pastovų tiekimą ir kokybę. Kaip ir gėda Lietuvai, bet mes prie to jau pripratę. Pripratom prie eko „verslinykų", kurie prekiauja „tik lietuviška" produkcija. Beje, nukrypstant nuo temos: ar pastebėjote, kad turguje beveik neįmanoma nusipirkti lenkiškų vaisių ir daržovių?
Taigi, nežiūrint į tai, kad teko valgyti užsienietiškus maisto produktus, nusivilta tikrai nebuvo. Visiškai sutinku su Ponu Mindaugu dėl jo aistros mažoms daržovėms. Jos nepraradusios skonio, estetiškai patraukliau atrodo ir, kas svarbiausia, turi mažiau nitratų negu įprastinių dydžių. Jei Jūs turite galimybę rinktis, visada rinkitės mažesnes daržoves.
Puikus to pavyzdys salotos su krevetėmis. Pukiai suderinti skoniai, krevetė įviniota į šoninę buvo keistai sensacingai skani. Jaučiau euforiją valgydamas. Na, perdedu, tačiau, kitaip negaliu. Patiko skonių derinys.
VANAGUPĖ 1
Pagrindinis patiekalas - Viduržemio Jūros ešerys (japoniškai-suzuki) su keptom daržovėm. Pakepinta taip, kad nesuprasi, ar orkaitėje, ar ant keptuvės kepta buvo. Prieskoniai: tik truputis druskos, pipiriukai, stambiai malti ir švieži prieskoniai. Su tokiais patiekalais labai svarbu neperkepti daržovių, kad jos neprarastų skonio, aromato. Pavyko puikiai. Sulig kiekvienu kąsniu norėjosi ištarti pagyrimą virtuvės paslaptis įvaldžiusiam Mindaugui. Stebėtina, kaip galima iškepti žuvį taip, kad jinai būtų lengvai valgoma, bet neperkepusi, nepraradusi savo skonio. Ilgametė patirtis, matyt, daro savo. Gaila ir absurdiška, kad žuvis iš Prancūzijos, o ne iš Baltijos. Bet čia reiktų už tai padėkoti mūsų mielai biurokratijai, kuri taip stipriai „remia" mūsų smulkųjį verslą, kad padaro jį nerentabiliu.
VANAGUPĖ 2
Desertas, citrininis pudingas, pukiai tiko po žuvies.
VANAGUPĖ 3
Aišku, nuo tokios sąskaitos, kuri lengvai perkopė per šimtą litų, šeimos biudžetas tapo deficitiniu, bet tai ne visada blogai, bent jau taip moko mūsų išrinktieji. Šiuo atveju mes su jais sutinkame. Geriau kartą pavalgyti va taip, negu dešimt kartų kokioje pseudo Lietuviškoje kavinėje. Na, o Mindaugui palinkėtume kraustytis į Vilnių. Būtų galimybė dažniau įvertinti jo talentą. Pagrindinis teisėjas yra skrandis. Štai pavalgius kokiame Delano skrandis būtinai pareikalaus vaistų nuo rėmens, o ekstremaliais atvejais dar ir Coca Colos. O po šių pietų skrandis dirbo tiksliai kaip šveicariškas laikrodis. Ir taip privalgius aliejuje keptų daržovių!
Juokai juokais, bet iki pilnos laimės trūksta tik kainoraščio korekcijos žemyn. Nors šiais laikais, kai ne tik geri bet ir normalūs produktai tampa deficitu, gal reikia įprast už gerus mokėti atitinkamai?
Pipiriname vienu čiliuku tik dėl to, kad daug kam šiandien šis malonumas per brangus.
Komentarai
- Komentarų nėra, būk pirmas!
Pridėti Komentarą