Restoranų apžvalgos

Man skanu - Šilutės rajone, Degučiuose Kopūsatmušis - atgimusi senolių tradicija

Šilutės rajone, Degučiuose Kopūsatmušis - atgimusi senolių tradicija 3 / 0

Pusė statinaitės raugintų kopūstų žiemos šventėms ir galimybė prisiliesti prie mūsų senolių papročių ir tradicijų. Toks Degučių bendruomenės "Rytdiena" namuose surengtos edukacinės programos "Kopūstamušis" rezultatas. Programą paruošė VšĮ Žemaičių krašto etnokultūros centras etnografė - vadybininkė Adma Baltutienė ir jos vadovaujamas Degučių kaimo folkloro kolektyvas "Pilutė".

Kopūstų raugimas senoviškai A.Baltutienė pasakojo, kad apie vietos kopūstų raugimo tradicijas sužinojo rugpjūčio mėnesį vykusios ekspedicijos metu. Apie tai, kaip anuomet buvo raugiami kopūstai papasakojo iš šių vietų kilusi, dabar Laučiuose gyvenanti Teresė Lorančienė. Paaiškėjus, kad, rodos toks paprastas procesas, kaip kopūstų raugimas žiemai gali būti labai įdomus, gimė programa "Kopūstamušis". Pasak A.Baltutienienės, Degučių kaimo gyventojai nebuvo turtingi, todėl, taupydami žvakes ir malkas, kopūstus raugdavo kartu. Tie kurie kopūstų turėjo mažiau, atsinešdavo kelias savo kopūsto galvutes ir raugdavo bendroje statinėje. Vėliau savo dalį raugintų kopūstų atsiimdavo. Degutiškių kopūstų raugimo receptas kiek skiriasi nuo įprastinio. Neturtingi kaimiečiai neturėjo liaudiškai "čiaška" vadinamo specialaus įrenginio kopūstams šinkuoti, todėl, pasidėję ant stalų, kopūstus pjaustė peiliais. Prieš tai vyrai išpjaudavo kopūstų šerdis. Į pastatytą ant maišo, kad neiškristų dugnas statinaitę sluoksniais pylė smulkiai supjaustytus kopūstus, barstė juos druska, cukrumi, kmynais, smulkiai supjaustytomis morkomis, jei turėdavo, įmesdavo spanguolių. Po to mušdavo specialia kuoka, išsiskirdavo skystis. Procesas kartojosi, kol statinaitė užsipildydavo. Išmušus kopūstus, jų masėje padarydavo skylę, į ją įdėdavo visą kopūsto galvą. Ši raugintuose kopūstuose užkasta galva buvo saugoma iki Kalėdų. Per Kalėdas iš to kopūstų lapų darydavo šventinius balandėlius. Ant rauginamų kopūstų užberdavo laukinių arba antaninių obuolių, viską uždengdavo kopūstlapiais, paslėgdavo ir palikdavo rūgti. Balandėliai be mėsos Balandėliais talkininkai vaišindavosi ir po kopūstų raugimo. Ruošiant kopūstus raugti, likdavo daug lapų. Iš jų ir darydavo balandėlius, tik kiek kitokius, nei mes įpratę valgyti dabar. Be mėsos ir ryžių. Kaip ekspedicijos metu papasakojo T.Liorančienė, kopūstus raugė vėlyvą rudenį, kai ilgėja naktys, gausu daržovių, bet nėra mėsos - kiaulių dar nepjaudavo. Įdarą balandėliams darė iš smulkiai supjaustytų morkų, svogūnų ir kitokių po ranka buvusių daržovių. Numirkę, kad nebūtų labai sūrūs pernykščių lašinių likučius, dėjo juos į kartu su daržovėmis į keptuvę ir išsiskyrusiuose taukuose kepino, kol daržovės suminkštės. Toliau pasiruošimas vaišėms vyko įprastai - daržovių įdarą vyniojo į kopūstlapius ir troškino. Prisilietimas prie tradicijų Kopūstamušio dalyviai patys galėjo išbandyti savo gabumus kopūstų raugime. Kaip ir ką reikia daryti rodė "Pilutės" kolektyvo nariai, susirinkę čia, nuo mažiausio iki vyriausio. Bedirbant paaiškėjo, kad kopūstų šerdis meistriškai išpjausto Ž.Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas. Tą darbą, raugdamas kopūstus, jis atlieka ir namie. Vicemerė Stasė Skutulienė šinkavo kopūstus ir pylė į statinę, jai taip pat neblogai sekėsi. Improvizuota talka vyko skambant "Pilutės" dainoms. Kitoje svetingų Degučių bendruomenės namų kambaryje buvo daromos puokštės ir kiti dirbiniai iš šiaudų. Čia merginoms vadovavo "Pilutės" kolektyvo narė Degučių bendruomenės pirmininkė Nijolė Stanelienė. Pagamintomis puokštėmis puošė bendruomenės namų langus, dovanojo jas seniūnui ir kitiems svečiams. Pasibaigus kopūstamušiui, visi talkininkai buvo pakviesti prie vaišių stalo. Čia buvo galima paragauti aukščiau aprašytų balandėlių be mėsos, naminio sūrio, kastinio, duonos, medaus ir kitų kaimiškų gėrybių. Visus produktus, įrankius ir, žinoma, kopūstus iš savo namų atgabeno "Pilutės" kolektyvo nariai. Populiarėja kulinarinis paveldas Paskutiniais metais vis daugiau renginių ir programų susiję su kulinariniu paveldu. Per Užgavėnes šiupiniu vaišino Kultūros ir pramogų centro darbuotojai bei kolektyvo "Verdainė" nariai, muziejaus renginiuose neretai galima paskanauti senoviškoje keptuvėje ant tikros ugnies keptų blynų. Senoviškai kastinį mokinosi sukti ir vėliau su karštomis bulvėmis ragavo vasarą Katyčiuose stovyklavę vaikai. Rudens šventės metu įvairiais patiekalais skrandžius lepino rajono seniūnijų atstovai. Patenkinti gautomis žiniomis bei girdami ragautus patiekalus skirstėsi ir kopūstamušio dalyviai. Daugelis su pasimėgavimu ragauja pagal prabočių receptus gamintą maistą. Ir tai kelia žmonių susidomėjimą. Pasirodo, ne tik žuvimi ir žuviene mūsų kraštas garsėti gali. Strateginiame rajono raidos plane turizmas numatytas kaip viena svarbiausių rajono vystymosi krypčių. Platus kulinarinio paveldo propagavimas ir pristatymas su degustacijomis gali tapti dar vienu turizmą skatinančiu veiksniu. Autorius: Vaidotas VILKAS